krikštas

1 krìkštas sm. (4) 1. SD27, Mž587, R, MŽ241, MP145, DK¹31, S.Dauk, K, Dglš priėmimo į krikščionių religiją apeigos; suteikimas naujagimiui vardo: Tuoj po krìkšto mirė Dkš. Ką prie krìkšto laikyti (laikyti krikštijant) NdŽ. Kūmai veža vaiką krikštóp Dv. Čėsu krikšto vardas anai buvo duotas Kotryna P. Viena viera, vienas krikštas CII576. O išvydęs daug … ateinančių krikštop savo, tarė jiems BtMt3,7. Vedė juos krikštop DP28. ^ Mano mama jį po krikštù nešiojo (buvo kūma) Pc. Ach, kad velniai tavę būtų paėmę, kai tu mažas gimei ir krikšto dar nepažinai! KrvP(Mrk). 2. DŽ prk. pirmas dalyvavimas kovoje ar šiaip kokiame svarbiame sunkiame darbe: Šioje demonstracijoje Arvydas Gailiūnas gauna pirmąjį revoliucinės kovos krikštą K.Kors. Abu ten gavom kario krikštą, viena dalia dalinomės rš. 3. MŽ122, R, CI436, N, K, K.Būg, Plik, Klp kryžius, pastatytas mirusiajam prisiminti arba prie kelio: Krìkštas – nedidelis kryželis, pastatytas toje vietoje arba netoli nuo tos vietos, kur kas nuskendo J(Kv). Kitą kartą čia nu to kalno bevažiuodamas užsimušė žmogus, todėl čia ir krikštas yra pastatytas Pln. Pakelėj stovėjo trys seni krikštai (kryžiai) prš. Ant jos kapužėlio žyd brūnas bijūnėlis, o ant krikštužėlio tup raiboji gegelė (d.) ArchIV593. Iš ąžuolėlio tėtužiui krìkštą LB19. Margi krikšteliai dailiai rašyti KlvD249. Aš padarysiu mergytei mano zerkolinį grabelį ir diemantų krikštelį KlvD63. Jeib dantys daugiaus neskaudėtų, tad turi tos lavono duobės krikštą su kitu krikštu apkeisti LTR. 4. vienas ar keli surišti pėdai gubos pradžiai, boba, tripėdis, jonis: Žemaičiuose pirmiausia vienas žmogus, pastatęs pėdų drūtgalius ant rugienų, laibgalius suglaudžia; kitas atnešęs pristato vieną ar du pėdus ir jų visų (3 ar 4) suriša viršūnes; tai vadinamoji „boba“ (Raseinių v.), kuri Tirkšlių apylinkėje vadinama krikštu MTtVIII110. 5. OZ26 kertė – garbingiausia vieta prie stalo (užstalėje, stalo gale): Sėdi muzikontas krikštè Ad. Gaspadorius glaunas krikštè kojas aunas Ad. Sėsk už stalo krìkšto (kampo) Dglš. Sodina uošvį krikštan stalo, tikrą sesulę galan stalo Ad. Pačian krikštè pasodino OG61. Martyną an suolo [sodinsiu], Lauryną už suolo, o savo mielą krikšte stalelio LTR(Ml).

◊ į suolẽlio krìkštą atsigul̃ti mirti: Kai atsigul̃si krikštañ suolẽlio, tada išvargsi didį vargelį (d.) Tvr.

krìkštą uždė́ti prastai ką padaryti: Prastas rišėjas: tik krìkštą ant pėdo ùždeda (prastai suriša) Jnš.

krìkšto diẽnos; SD119, Sut kryžiaus dienos (prieš Šeštines).

krìkšto (krikštų̃ Rg) duktė̃ Lp, Brž mergaitė nešusiems ją krikštyti, krikštaduktė: Tai man motutė prieš šliūbą padovanojo, o aš nors savo krikšto dukteriai paliksiu A.Vien.

krìkšto kẽlias J(SD119) vieta, kur keliai kertasi, kryžiuojasi, kryžkelė.

krìkšto mótina Rm; A.Baran moteris, dalyvaujanti krikštijimo apeigose, nešanti vaiką krikštyti, krikštamotė.

krìkšto (krikštų̃ J.Jabl, Rg, Mrj, Vlkv) sūnùs Brž, Kp, Lp berniukas nešusiems jį krikštyti, krikštasūnis: Giltinės krikštų sūnus gyvenęs, sako, tris šimtus metų BsMtI124.

krìkšto (krikštų̃ Klvr, Mrj, Vlkv) tė́vas Rm, Brž vyras, dalyvaujantis krikštijimo apeigose, nešantis vaiką krikštyti, krikštatėvis.

krikštų̃ vaĩkas Klvr, J vaikas nešusiems jį krikštyti, krikštavaikis.